Verslios pelėdos

Kai studijavau, mama ir tėtis man pastoviai kartojo, kad turėčiau pradėti rašyti į laikraščius ir žurnalus. „Parašyk tekstą kokį nors, nusiųsk vieniems, kitiems, kad ir nemokamai, kas nors išspausdins, tada jau patys tavo tekstų prašys” sakydavo jie, tačiau aš to niekada taip ir nepadariau.
Labai norėjau, kad mano tekstus kas nors spausdintų, bet to nepadariau, nes netikėjau, kad tai įmanoma. Nesugalvojau temos. Nežinojau, kam siųsti. Buvau įsitikinus, kad be patirties, kontaktų ir žurnalistinio išsilavinimo nieko nebus, taigi nieko ir nedariau.

Šiandien ėmiau interviu iš Gintaro Balčyčio – įsimintiniausio 2017 m. Kauno menininko, gavusio Vyriausybės meno premiją. Interviu pasirodys kitame žurnalo Statyba ir Architektūra numeryje.

Prieš pora metų labai bijojau pradėti freelancinti ir tikėjau, kad tai ne man, tuo pačiu be galo pavydėdama žmonėms, kurie tai daro. Dabar kitus mokau kaip išgyventi iš savarankiškos veiklos.

Kiek daugiau nei prieš metus nesuvokiau, kaip veikia Facebook’as ir nemėgau jo labiau, negu vienodų sovietinių kiemų ir pliurzinos žiemos (tos, kuri būna iki Užgavėnių. tada išvarome žiemą, prisninga, sušąla ir viskas normaliai toliau).

Dabar mintyse dėlioju mokymus apie Facebook’o turinio kūrimą bei kokybiškų įrašų rengimą.

Neįgyvendinami norai ar neįmanomi tikslai? 

Norai yra įdomūs dalykai. Norėti galima labai daug dalykų. Pvz. aš dabar noriu rabarbarų limonado. Dar aš noriu normalaus kandidato artėjančiuose Prezidento rinkimuose.

Rabarbarų limonado negausiu, nes per daug tingiu keltis nuo sofos ir eiti jo pirkti – nors tiksliai žinau, kur tokį pardavinėja netoli mano namų. Dėl Prezidento sunkiau – čia nei mano tingumas, nei mano aktyvumas, nei visos įmanomas ir neįmanomas pastangos iš mano pusės nieko nepakeis, nes aš niekaip nesu toje pozicijoje, kur galėčiau daryti įtaką, kas kels savo kandidatūras ar nekels.

Kitaip tariant, neįgyvendinami norai yra tai, ko mes niekaip negalime įtakoti ar pasiekti. Aš norėčiau mokėti teleportuotis. Aš norėčiau, kad visų apelsinų žievelės lengviau luptųsi ir juos valgant rankos neapsitaškytų tokiomis saldžiomis, bet tokiomis lipniomis apelsinų sultimis. Aš norėčiau, kad ateinanti vasara būtų maloniai šilta, saulėta ir saikingai lietinga. Dar norėčiau, kad lytų tik naktimis ir dienomis būtų gražus oras.

Visgi, yra norai, kurie taip ir lieka norais… nes mes taip ir nežengiame žingsnio kuris norą paverstų tikslu.

Tikslas – kad ir neįmanomas – yra tai, ko mes siekiame. Ne pasyviai norime, bet aktyviai darome, kad tai pasiektume. Kartais tie tikslai taip ir lieka neįgyvendinti arba transformuojasi į kitus – pvz. mano tikslas įkurti rašytojų agentūrą virto konsultacijų teikimu freelanceriams.

Tikslas, su kuriuo pradėjau Pelėdas ir tai, kas realiai iš jų gavosi – du labai skirtingi dalykai. Visgi, jeigu nebūčiau sau išsikėlusi tikslo (rašytojų agentūra) nebūtų ir rezultato – Pelėdų (tokių, kokias dabar skaitote ar sekate Facebook’e arba Instagram’e).

Net ir labiausiai neįmanomi tikslai gali privesti prie rezultato – nebūtinai tokio, kokį išsikėlėte, tačiau ne mažiau džiuginančio.

Tačiau norai… norai, kurių netransformuosite į tikslus, taip ir teliks norais.

Kodėl norai taip ir lieka norais?

Šis klausimas turi labai trumpą atsakymą – nes žmonės bijo išeiti iš komforto zonos, ir, kas daug svarbiau, tingi tai padaryti.

Kitaip tariant, labai daug žmonių yra bailiai ir tinginiai. Tačiau niekas nenori prisipažinti, kad jam trūksta stuburo, valios, ryžto… taigi jie dangstosi pasiteisinimais. Štai keli mano mylimiausi:

• Neturiu laiko.*   Tikrai? TIKRAI? KĄ tuomet veiki su savo laiku? Nueini į darbą – grįžti iš darbo – pavalgai – pažiūri serialą – eini miegoti – keliesi – eini darbą… Nejau tikrai šioje rutinoje nematai vietos pokyčiams, kad galėtum pradėti daryti kažką įdomesnio?
• Neišmanau mokesčių. Niekas jų pilnai neišmano. Yra keli pagrindiniai, kur nelabai yra ką išmanyti, o toliau – 101 + dar keli papildomi būdai gauti informaciją tada, kai tos informacijos reikia. Nesupranti Sodros ir VMI svetainių – pilna tinklaraščių, kur viskas paaiškinta žmonių kalba. Kad ir šis, kuriame dabar skaitai šį įrašą. Skaityk, domėkis, klausk ir baik teisintis!
• Nežinau, nuo ko pradėti. Dar kartą perskaityk teksto pradžią. Pirmą pastraipą. Žinai, kaip aš iš taško, kur nežinojau ką ir kaip daryti atsidūriau taške, kur žurnalams rengiu interviu su premijų laureatais? NUSTOJAU TIESIOG NORĖTI IR PRADĖJAU VEIKTI! Pasinaudojau tėvų patarimu – ne visai tiesiogiai, laikraščiams ir žurnalams savo tekstų nesiunčiau… tačiau portalai patys susirado mano tekstus pirmame bloge ir juos perleido už atlygį.
• O kas, jeigu susimausiu? Bus labai gerai. Savaitę ar dvi paliūdėsi, tada dar savaitę pamąstyti, KODĖL susimovei ir tada… pradėsi viską iš pradžių. Turėdamas daugiau žinių, patirties.. ir geriau žinodamas, ką darai. Susimovimai ir klaidos – geriausi mokytojai keliaujant pirmyn!

Kaip norą transformuoti į tikslą?

Viskas prasideda nuo darymo. Neturi laiko daryti kasdien? Daryk kartą į savaitę. Kartą į dvi savaites. Bet daryk.

Kažko nesupranti? Klausk. Kažko nemoki? Mokykis. Kažko nežinai? Domėkis ir ieškok bendraminčių.

Bet svarbiausia – atvirai su savimi pasikalbėk apie tai, ką darai, ko nedarai, ko nori ir ko sieki. Tai nebus malonus pokalbis. Išėjimas iš komforto zonos, susidūrimas su savo baimėmis ir darymas dalykų, kurių visiškai nenori daryti, bet supranti, kad reikia – užknisantis, nemalonus ir nelengvas procesas. Bet jį reikia pereiti.

Svarbiausia – įsivardink sau, ką realiai darai, kad tavo norai taptų tikslais, o tikslai virstų į apčiuopiamą rezultatą.

Pasidomėjai mokesčiais? Perskaitei kelis straipsnius šiame ir dar keliuose bloguose? Ir kas iš to? Ką darei su gauta informacija?

Susikūrei Facebook’o puslapį ar pradėjai rašyti blogą? Gerai, jau pradžia. Bet ką darai toliau? Ką darai, kad pritrauktum auditoriją, kokia informacija daliniesi, kada dalinaisi kažkuo nauju paskutinį kartą? 

Judėti į priekį – žingsnis po žingsnio. Iš pradžių lėtai, neskubant, po truputį įgauti pagreiti, išgryninti, ką tiksliai nori daryti, vis greičiau, drąsiau ir labiau užtikrintai. Taip pasiekiami neįvykdomi tikslai.

Galiausiai – savarankiška veikla nėra vien šypsenos ir sąskaitų išrašinėjimas klientams. Ir tikrai tinka ne kiekvienam.

Tačiau ką prarasi, jeigu pabandysi?

__

* Netaikoma žmonėms, jau vykdantiems kokią nors veiklą, savanoriaujantiems ar užsiimantiems kitokia projektine veikla arba dirbantiems keliuose darbuose.