Verslios pelėdos

Kokybiško turinio apie rinkodarą, skirto lietuvių auditorijai ir pritaikyto prie mūsų rinkos bei vartojimo įpročių, turime ne tiek ir daug. Viena iš tokio turinio kūrėjų – analitiškai į reklamos pasaulį žvelgianti Deimantė Bagdanavičienė.

Be ilgų įžangų perleidžiu eterį Deimantei ir tikiu, kad kai tik baigsite skaityti tai, kuo ji turi pasidalinti su jumis šiandien – patys, be didesnių paraginimų, bėgsite spausti nykščių į viršų jos puslapyje ir lauksite naujų įžvalgų!

Prisistatyk – kas esi, kuo užsiimi?

Esu tinklaraščio „Srautas“ autorė, smalsiai stebinti save ir aplinką. Man įdomu, kodėl mes renkamės vienus produktus, o ne kitus, kodėl mus traukia vieni prekės ženklai, o kitų net nesame girdėję. Daug mąstau apie problemas, kurias sprendžia prekės ženklai, sprendimo būdus ir kuo vieni sprendimo būdai svarbesni ar pranašesni už kitus.

Kokie esminiai skirtumai tarp tinkamai parinktos prekės ar paslaugos komunikacijos strategijos bei bet kaip sumesto padrikų veiksmų kratinio?

Kartais atsitiktinumas lemia sėkmę ir nedrįsčiau išsyk nurašyti ekspromto ar improvizacijos, kai kalbama apie prekės ženklo ar paslaugos komunikaciją. Labai svarbu, kad net ir turėdamas planą būtum pasirengęs netikėtiems posūkiams ir galbūt net krizei.

Lygiai taip pat svarbu net ir turint planą stebėti, kaip į prekės ženklo veiksmus reaguoja tikslinė auditorija, vartotojai, žiniasklaida – seka, pašiepia, kritikuoja? Atgarsius sekti būtina, tai turėtų būti svarbi plano dalis – ne tik kalbėti, bet ir stebėti, kaip į tą kalbėjimą reaguojama ir kaip atsako tikslinė auditorija. Dažnai prekės ženklai, turėdami kad ir stiprią komandą ar visą kūrybinę agentūrą, pamiršta apie bendravimą, ypač socialiniuose tinkluose. Vien savo plano – kad ir puikaus, apgalvoto – ištransliavimas, gali priminti pamokslą ir asmenines pagyras. Toks komunikacijos būdas gali nesuveikti, kai kuriais atvejais – kenkti pačiam prekės ženklui.

Tiesiogiai atsakant į klausimą – skirtumai yra tokie, kad neapgalvodamas strategijos gali patirti daugiau streso nei turėdamas ją, gali užtrukti daugiau laiko, kol įvertinti riziką ir suvoksi, kaip atstatyti žalą, jei ji buvo padaryta. Svarbu aklai nekurti penkmečio plano, kuris įkalins ir neleis pakeisti veiksmų eiliškumo. Labai linkėčiau kurti tokius planus, kurie padeda spręsti problemas (nes tikiu, kad pirmiausia nauja paslauga ar prekė turėtų spręsti problemą), o nesuvaržo ir surakina kūrybiškumą.

Kaip tinkamai pasirinkti viešinimo kanalus savo produktui ar paslaugai populiarinti?

Atsakius sau į klausimą – kokią problemą sprendžia jūsų paslauga ar prekės ženklas – turėtų aiškėti ir tikslinė auditorija. Nepakanka pasakyti, kad tikslinė auditorija yra mamos. Reikia išsiaiškinti, kur jos konkrečiai gyvena, kur lankosi, ką jos valgo, ką jos seka socialinėse medijose, kokios pareigos, pomėgiai, kada jos būna mieste, o kada – prie interneto, televizoriaus, radijo (jei būna).

Atsakius į klausimus apie tikslinę auditoriją galima parinkti kanalus. Siekite įsijausti į savo tikslinį klientą ir nemanykite, kad „Facebook“ tinklas yra vienintelis kanalas, arba kad „LinkedIn“ yra darbo skelbimų portalas. Lygiai taip pat nereikėtų manyti, kad jaunimas nežiūri televizijos arba radijas – vien senjorų laisvalaikio palydovas. Būkite įžvalgūs, pasikalbėkite su savo tikslinės auditorijos atstovais. Focus grupė nėra būtina, jei esate pradedantis verslas be didelio biudžeto – pakaks empatiško santykio ir nuojautos.

Kurie kanalai tau labiausiai patinka?

Turbūt labiausiai prie komunikacijos (dar vaikystėje, net kai dar nesuvokiau, kas tai yra) mane patraukė televizija. Tas magiškas vaizdų judėjimas fone, gebėjimas sukurti savotišką kino filmą per keliasdešimt sekundžių mane visada žavėjo. Televizija, mano manymu, išlaikė gebėjimą pritraukti ir išlaikyti dėmesį, kas nesiseka socialinėms medijoms, nepaisant to, kad jos imituoja televiziją, radiją.

Tačiau televizijai būtini dideli biudžetai ir kol kas darbas su šiuo kanalu – tik svajonėse. Socialinės medijos ir apskritai internetas kaip bendras kanalas yra prieinamesnis ir labiausiai mano pačios išbandytas kanalas. Socialiniai tinklai savo veikimo principu gana panašūs ir kuo toliau, atrodo, tuo labiau, supanašėja vienas su kitu.

Mano požiūris į lauko reklamą panašus kaip į televizijos – galima sukurti magiją, bet reikia didelio biudžeto. Tiesa, lauko reklama nėra tokia interaktyvi ir įtraukianti, nors partizaninės rinkodaros elementai padeda sukurti gyvumą ir smagu matyti, kad agentūros vis pasuka galvas, kaip atkreipti visada skubančio praeivio dėmesį, kaip, pavyzdžiui, pastaruoju metu „Teleloto“ lauko reklama su veidrodžiais, į kuriuos žiūrėdamas kiekvienas gali pasijauti milijoninio aukso puodo laimėtoju.

Radijas, tikiu, po truputį gyvėja kartu su „podcastų“ populiarėjimu, ypač tokiais socialiniais projektais kaip „Nebegėda“, „Nanook“. Spauda galbūt irgi patirs šiokį tokį renesansą, kaip ir radijas, nors tendencijos rodo, kad daugelis popierinių leidinių pereina į virtualybę.

Kokios, tavo nuomone, 5 pagrindinės taisyklės norint sėkmingos savo verslo komunikacijos?

1. Išanalizuoti rinką – konkurentus, kokia paklausa, koks požiūris į panašias paslaugas ar prekes, jei tai nauja Lietuvoje – kaip prigijo užsienyje.
2. Suvokti, kokią problemą sprendžia naujas verslas/veikla – ar tai būtų naujas batutų parkas, ar naujas akinių salonas.
3. Perprasti savo tikslinį klientą. Kas jis toks – iki smulkmenų susidaryti jo portretą, kone kvėpuoti jam į nugarą, kad suvoktum jį įvairiapusiškai.
4. Kurti pridėtinę vertę prekės ženklo komunikacijoje. Produktas sukurtas, klientas žinomas – toliau reikia pristatyti savo prekę, ir norėtųsi, kad tai būtų įdomu, tiesa? Pridėtinės vertės kūrimas, o ne tik savo prekės/paslaugos brukimas gali padėti patraukti pelnytą dėmesį. Koks tas pridėtinės vertės turinys galėtų būti, gali pasufleruoti informacija apie tikslinį klientą – kas jam aktualu, dėl ko jam skauda, kas jam kelia klausimų. Išsklaidykite jo abejones, suteikite jam žinių ne tik apie savo prekę, parodykite, kad jūsų prekės ženklo vertybės sutampa su jo asmeninės vertybėmis.
5. Nepraraskite savęs. Kai nebežinosite, kas esate, ištiks kūrybinė nesėkmė, kris pardavimai, imsite galvoti apie veiklos stabdymą ar verslo pardavimą – prisiminkite, nuo ko pradėjote, kaip galvojote pavadinimą, apie kokias problemas mąstėte, kai kūrėte savo produktą ir jo strategiją. Tai turėtų jus sugrąžinti prie šaknų ir galbūt padės suvaldyti stresą ir atsakys bent į kelis opius klausimus apie jus pačius ir jūsų auditoriją.

Labiausiai patikusios, didžiausią įspūdį palikusios komunikacijos kampanijos?

Labai norėčiau, kad kasdien nustebčiau ir kad pasaulis stebintų. Kol kas taip vyksta. Kartais geriausia kampanija būna skrydis lėktuvu arba malonus pokalbis su pardavėju. Patirtis yra svarbiausia, nors ji gali kisti.

Neseniai prisiminiau „Pedigree“ „SelfieSTIX“ reklamą, kuri, manau, turi kelis svarbius sėkmingos reklamos elementus (elementarumą, kūrybiškumą, teigiamą emociją ir… gyvūną !). O iš lietuvių turbūt pirmiausia šaunanti į galvą kampanija yra Tado Vidmanto kurtas mineralinio vandens „Vytautas“ vaizdo reklamų ciklas. Geras humoro jausmas čia nepaslepia produkto išskirtinumo.

Ačiū, Deimante!

Patiko tekstas? Jau pradėjote sekti „Srautą”? Norite daugiau įdomių istorijų, patarimų bei įžvalgų? Rašykite komentarą ką norėtumėte sužinoti!