Verslios pelėdos

Straipsniai

Fotografė Asta Petraitienė: <i>„Dirbdama darbą biure jaučiausi įsprausta į rėmus“</i>

Jurgita Raudonytė (Pelėda)

Asta Petraitienė – fotografė, kurianti nuostabias naujagimių ir kūdikių fotografijas.

Su Asta susipažinau Sausio mėnesį, kuomet susitikome konsultacijai apie jos Facebook puslapio atnaujinimą ir mane tiesiog pakerėjo tai, kaip užsidegusiai moteris kalbėjo apie savo darbą. Kol aš pasakojau apie pranešimų rašymą bei įrašų talpinimą, Asta su didžiule aistra pasakojo savo darbo užkulsius, aiškino, kuo skiriasi kūdikių fotografija nuo naujagimių bei dalinosi ateities planais.
Tačiau gal leisiu pačiai Astai pasireikšti ir papasakoti apie savo darbą:

Susitikimo metu pasakojote, kad anksčiau dirbote stabilų darbą biure, kurį nusprendėte iškeisti į freelancinimą. Kas paskatino žengti tokį žingsnį?

Dirbdama darbą biure jaučiausi įsprausta į rėmus – vietos, laiko, pareigybių. Fotografija mano gyvenime atsirado kaip hobis, o auginant vaiką namuose pirmuosius du metus, tobulėjimui galėjau skirti daugiau laiko. Po kelių metų laisvo grafiko ofiso rutina dar mažiau traukė, tad nusprendžiau pabandyti susikurti sau darbo vietą pati.

O meilė fotografijai, nuotraukoms ir fotoaparatui mane lydi jau seniai.

Dar iš vaikystės dienų turiu nerealų nuotraukų albumą, kuriame užfiksuotos mano pirmosios dienos, mėnesiai, metai…  Nuotraukas padarė mano šeima, o savo piešiniais apipiešė mama – kiekvienam tokio linkiu!

Kas labiausiai neramino, ko labiausiai bijojote veiklos pradžioje?

Buvau pripratus prie bendro komandos darbo: aš atlieku užduotis savo srityje, kolegos daro savo dalykus, ir galiausiai viskas sueina į vieną galutinį rezultatą. Dirbdama savarankiškai, turiu viena pati apgalvoti, suprasti ir užsiimti visomis verslo sritimi – nuo reklamos ir klientų paieškos iki nuotraukų atidavimo klientui.

Labiausiai neramino nežinojimas fotografijos kaip verslo specifikos, bei klausimas kaip užsitikrinti pastovias pajamas. Šiuo metu stengiuosi daryti tai, kas man pačiai patinka, ir tikiuosi pamažu surasti bei pritraukti žmones, mėgstančius panašius dalykus.

Fotografuojate naujagimius ir kūdikius iki vienerių metų. Kuo išsiskiria ši fotografijos rūšis? Kokie didžiausi iššūkiai pasitinka dirbant su tokiais mažutėliais vaikais?

Kaip ir kiekvienoje kitoje fotografijos srityje – ši turi savo specifiką, kurią reikia išmanyti teoriškai ir praktiškai. Teorines žinias gavau žiūrėdama užsienio video seminarus bei lankydama kitų fotografų kursus Lietuvoje, o praktiką įgavau pradėjusi dirbti asistente pas kitą naujagimių ir kūdikių fotografę. Bene pagrindinis skirtumas – kad prie šių modelių tenka daugiau prisiderinti nei prie kitų, tad svarbu išmanyti naujagimių ir mažų vaikų psichologija bei fiziologiją. Tiek vaikučių, tiek situacijų pasitaiko išties įvairių, tad labiausiai padeda patirtis ir sugebėjimas prisitaikyti prie situacijos.

Visai neseniai pristatėte ir naują paslaugą – Pirmojo gimtadienio fotosesija. Gal galite papasakoti, kaip kilo ši mintis? Kokių reakcijų sulaukė?

Tiesa pasakius, pirma buvo ne mano mintis, o klientų užklausos dėl tokių fotosesijų. Tad teko tiesiog tam pasiruošti ir padaryti kelias testines fotosesijas, kad suprasti kaip elgiasi kūdikiai su tortu. Reakcijos iš klientų pusės labai smagios, nes fotosesija išties labai linksma, ir tikiuosi vis daugiau tėvelių leis savo vaikučiams turėti tokius smagius prisiminimus apie savo pirmąjį gimtadienį.

Ką galėtumėte patarti žmogui – fotografui, rašytojui, dailininkui ir t.t. – kuris niekada gyvenime nėra dirbęs savarankiškai, jam niekada pačiam neteko ieškotis klientų, nėra tekę ruošti sutarčių bei išrašinėti sąskaitų ir todėl jis labai bijo pradėti savarankišką veiklą? Nori, bet bijo.

Patarčiau susirasti panašia veikla užsiimančių žmonių, bendraminčių ir pamatyti kaip jie gyvena, kaip tvarkosi su visais oficialiais šios specifinės verslo pusės reikalais. Kaip planuojasi darbus, pajamas, kada būna darbingiausi, o kada – ramiausi periodai metuose ir kaip gyvena jų metu.

Pradžioje siūlau naują veiklą pabandyti greta pagrindinio darbo ir pamažu įsivažiuoti, nes tai užima laiko. Dar galima susirasti vadinamą mentorių – tai jau patyręs toje veikloje žmogus, kuris galėtų suteikti tą taip reikalingą informaciją, patarti ar padėti susidėlioti darbus bei tobulėjimo sritis.

Man patiko kažkada išgirsti žodžiai – „ jeigu pabandysi, tai bent sužinosi, – kaip tai yra.“ Dar labai paskatino pažįstamų žmonių sėkminga freelancinimo patirtis.

Tags:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

lt_LTLithuanian