Verslios pelėdos

Geras freelanceris yra ne tik savo srities specialistas, bet ir buhalteris, viešųjų ryšių ekspertas, turi gebėjimą valdyti kritines situacijas bei privalo įgyti idealius komunikacijos su klientais įgūdžius…

Nes tuo darbas sau nuo darbo kitam ir skiriasi – nesi sraigtelis, darantis kas būtina tam, kad ir kiti sraigteliai sklandžiai suktis galėtų. Esi vienintelis ir nepakartojamas, privalantis suvaldyti visus procesus susijusius su savo atliekamu darbu.

Taigi, pakalbėkime apie tai, nuo ko pradėti darbą, kad smagu ir paprasta jį tęsti:

1. Aiškiai klientui nubrėžk savo kompetencijos ribas, įvardink užsakymu prisiimtus įsipareigojimus bei terminus.

Dažnai pasitaiko, kad klientas pats tiksliai nežino, nei ko jam reikia, nei kiek jam reikia, nei iki kada reikia ir tiesiog nori pradėti darbus, o paskui viską koreguoti pagal poreikį. Tačiau tada yra rizika, kad daug dalykų vyks kažkaip ne taip – klientas dažnai persigalvos, terminai pastoviai keisis, galiausiai – kada gali tikėtis apmokėjimo, jeigu nėra aiškaus darbų pabaigos termino?

Taigi, jeigu užsakovas kažko tiksliai nežino – tavo pareiga išsikamantinėti arba pačiam tas ribas nubrėžti (pvz. klientas nežino, per kiek laiko reikia sukurti video, bet tu žinai, kad tokį užsakymą vidutiniškai padarai per tris savaites – taigi, pasiūlai šį terminą ir jį rašai į sutartį). Kad galėtum tai padaryti, visų pirma pats sau realistiškai įsivertink, ar tikrai sugebėsi atlikti užduotį ir ar tikrai turi užtektinai laiko, žinių, gabumų.

2. Visada pasirašyk kruopščiai parengtą paslaugų teikimo sutartį.

Susitarei su klientu dėl darbo parametrų, terminų ir visų kitų dalykų ir jau skubi kibti į darbus. Atlieki užduotį ir tada prasideda – „Tai aš čia pasižiūrėjau, kad tas 100 žodžių tekstukas per trumpas. Gal gali jį praplėsti iki kokių 300? Papildomai nemokėsiu, nes vis tiek gi tas pats tekstas, ta pati tema, čia tau kiek… 15 minučių užtruks keli papildomi sakiniai?” arba gali būti „Žiūrėk, man šitas logotipas labai patinka, bet gal galėtum čia vietoje levandos įdėti puokštę aguonų, pakeisti pavadinimo šriftą ir truputį kitaip viską apipavidalinti. Nu čia gi smulkmenos, padarysi iki vakaro, taip?” arba bet koks kitas panašus variantas susijęs su tavo specialybe. Pastebėjau, kad vien pats faktas, jog yra sutartis, šiais klausimais gana mažai gelbsti. Itin svarbu ir tai, kaip ta sutartis sudaryta.

Gera paslaugų teikimo sutartis bus iš dviejų dalių – pirmoje standartiniai juridiniai dalykai su šalių rekvizitais, sutarties objektu, informacija apie avansą ir panašiai. Antroji dalis – sutarties priedai. Ir kuo smulkmeniškiau į priedus susirašysite su klientu aptartus darbų atlikimo kriterijus, kuo tiksliai įvardinssite savo IR kliento įsipareigojimus, tuo geriau bus tiek jums, tiek klientui.

3. Visus susitarimus perkelk į rašytinę formą.

Labai dažnai nutinka, kad pasirašius sutartį ir pradėjus dirbti, atsiranda poreikis iš kliento pusės kažką pakoreguoti, pakeisti darbų atlikimo tvarką ar panašiai. Arba galbūt, kad tau kilo geniali idėja, kaip viską atlikti dar geriau, nekantrauji tuo pasidalinti su klientu, imi telefono ragelį ir skambini tartis, persitarti, klientas irgi sutinka, jog tavo idėja tiesiog geniali, susitariate, kimbi į darbus, ir… STOP!

Savaime suprantama, dėl kiekvieno naujo susitarimo nepulsi perrašinėti sutarties. Tačiau vertėtų išsiugdyti tikrai naudingą įprotį visada visus naujus susitarimus, sutartus žodžiu, perkelti į rašytinę formą. Kitaip tariant – sėdi prie kompiuterio, papunkčiui surašai klientui dėl ko susitarėte, sulauki kliento patvirtinimo jog jis tikrai su viskuo sutinka ir tik tada kimbi į darbą. Šis aukso vertės įprotis gali apsaugoti nuo daugybės nesusikalbėjimų ir padėti išvengti daugybės nesusipratimų.

Beje, kad vėliau problemų būtų dar mažiau, įsitikink, kad sutartyje yra punktas numatantis, kad visi sutarties pakeitimai aptarti raštu (email arba naudojant įvairias susirašinėjimo platformas) taip pat turi juridinę galią.

Laikykis šių viso trijų, itin paprastų, taisyklių ir garantuoju – išvengsi daugybės nemalonių ir stresinių situacijų su klientais.

Ir pora papildomų patarimų:

Išsiugdyti įprotį pastoviai tikrinti SPAM aplankalą.

Tai mažiau aktualu dirbantiems su privačiais klientais, daugiau – su įmonėmis. Taip jau nutinka, kad kartais susitari su klientu dėl darbų Facebook’e ir lauki, kol visus reikiamus failus ir papildomą informaciją persiųs į paštą… Lauki, lauki, lauki… nesulauki.

Parašai klientui draugišką priminimą, o gauni atsakymą, kad visa informacija buvo persiųsta į paštą dar vakar dienos rytą. Tada dar kartą sutikrini duotų kontaktų teisingumą, susitari, kad viską persiųs iš naujo… ir vėl lauki lauki nesulauki. Taigi, o SPAM ar patikrinai?

Ir galiausiai – būk griežtas, bet supratingas. Bet griežtas. 

Dažnai pasitaiko, kad klientai į sutartyje nurodytus punktus žiūri gana lanksčiai – ypač, į įsipareigojimus jų pusei. Ypač, į įsipareigojimą laiku sumokėti honorarą už atliktą darbą (nors į šitą kategoriją krenta ir delsimas atsiųsti darbui reikalingą informaciją, delsimas iki paskutinės akimirkos patvirtinti atsiųstą tekstą ir panašiai). Ką daryti tokiu atveju?

Na, visų pirma neskubėk kaltinti kliento įsipareigojimų nevykdymu ir reikalauti visko čia ir dabar. Geriau išsivirk arbatos, pasiimk sausainių ir prisėsk pamedituoti apie tą klientą.

• Ar tai klientas, su kuriuo ilgą laiką dirbti? O gal jam tik pirmą užsakymą darai?
• Ar anksčiau turėjai sunkumų su šiuo žmogumi?
• Kaip jis pats komunikuoja apie tai, kodėl nevykdo įsipareigojimų – ar pats informavimo apie susiklosčiusią situaciją, paaiškino, kas nutiko? O gal pradėjo vangiai bendrauti, pasidarė sunku sulaukti atsakymo?
• Kiek laiko jau trunka nesklandumai ir ar klientas atlieka realius veiksmus išspręsti susidariusiai situacijai?

Radęs atsakymus į šiuos klausimus jau ir pats pamatysi, ką vertėtų daryti toliau ir kaip tęsti komunikaciją. Visgi, kad ir kokį kelią be pasirinktumėte, svarbu užsakovui aiškiai išdėstyti savo poziciją – ir čia dažniausiai kyla komunikacijos klaidos peraugančios į konfliktines situacijas.

Daugelis žmonių griežtą toną sutapatina su reikalaujančiu ar net kategorišku ir todėl, nenorėdami eskaluoti konflikto, tiesiog nusileidžia arba, kai kuriais atvejais, dar patys ima atsiprašinėti už tai, jog drįso klientui priminti ir jo įsipareigojimus! 

Šį kartą šioje vietoje ir baigsime.

Turi klausimų? Rašyk juos į komentarus!