Labas! Kaip praėjo tavo diena? Ką nuveikei šiandien?
Maniškė buvo apniukus ir darganota. Labai nemėgstu lietaus, taigi kai K. ryte išėjo į darbą – labai džiaugiausi, kad man dar nereikia keltis ir, tuo labiau, niekur eiti! Iš lovos išsiridenau apie 9 ryto, išsiviriau arbatos ir kibau į vertimo koregavimą – pabudo klientas po vasaros atostogų, kad vertime galai nesueina ir reikia daaaaaug taisymo.
Tada išsiviriau dar arbatos ir sėdau prie Pelėdų facebook – reklama, pranešimai, mokymų dalyvių registracijos sužiūrėjimas, sutikrinimas, ar visi pinigai įkrito iš tų, kurie registruodamiesi pasižymėjo, kad mokės iš anksto (ne, ne visi. vis dar laukiu, patys žinot iš ko).
Tada Kauno Bienalės reikalai. Tiksliau, atsiprašymai, kad ir vėl neturiu laiko skirti savo įsipareigojimams. Sutarėm nukelti rytojui.
Tada dar daugiau vertimo redagavimo… kažkur į tarpą – greiti pusryčiai. Vėl redagavimas… Ir dar truputį. Oh Crap! Vėluoju į vairavimo pamoką! Gerai, kad pekeliui yra bankomatas, prabėgom nusiimu pinigus, mokykloje susimoku už papildomus vairavimus (sad… paskutiniai mano eurai), vėl kariauju su sankaba.
Grįžtu namo. Sužiūriu FB reklamos rezultatus, atrašau į žinutes dėl Bienalės, sėdu redaguoti vertimo.
Redaguoju jau antra diena. Bus gerai, jeigu šią naktį nesapnuosiu bandelių įdarų ir kepimo mišinių. Pertrauka nuo vertimo ir redagavimo, kurios metu rašau šį tekstą.
Ir taip, daugiau mažiau, atrodo kiekviena mano darbo diena, kuomet neturiu mokymų, paskaitų ar konsultacijų. Praėjusią savaitę tris dienas padieniui dirbau su žmonėmis, o ketvirtą – žydrasis pledas su pelėdomis bei Netflix buvo geriausi mano draugai.
Bet grįžkim prie tavęs. Kokia tavo rutina? Ar esi patenkintas tuo, kaip bėga tavo dienos?
O gal kada pasvajojai, kaip mesi viską lauk, Joninių lauže sudeginsi savo darbo rūbus ir būsi laisvas bei nepriklausomas freelanceris?
Šiame bloge išties daug apie tai prirašiau – nuo ko pradėti, ką svarbu žinoti, kaip nuostabu dirbti sau, jada jada jada…
Tačiau ko niekada nerašiau – kaip kartais visa tai čiulpia. Rimtai.
Rašymas yra mano hobis nuo… well, nuo tada, kai save prisimenu. Kad tai paversčiau savo darbu, man reikėjo daug drąsos, ryžto ir … užsiknisimo tuo, ką dariau iki tol. Iš pradžių mažais žingsneliais, greta darbo parduotuvėje mažame Škotijos kaime, kur Tay upė įteka į jūrą, tada septynmyliais žingsniais pirmyn grįžus į Lietuvą.
Tačiau per visą tą laiką:
- Buvo daugiau nei vienas momentas, kuomet sėdėjau, spoksojau į sieną ir nežinojau, kaip sumokėti nuomą, nes nėra užsakymų!
- Buvo daugiau nei vienas momentas, kai sąskaitos išrašytos keturženklėms sumoms, o aš vis tiek neturiu ką valgyti… nes vasara, buhalteriai atostogauja ir nėra kam sumokėti!
- Buvo daugiau nei vienas užsakymas, kuomet daužiau galvą į sieną galvodama, kodėl aš tai darau.
Bet…
- Jau visada kitą arba dar kitą diena gaudavau užsakymą ir nuoma būdavo laiku sumokėta.
- Anksčiau ar vėliau kažkas pagaliau sumokėdavo, tad iš bado dar numirti neteko.
- Visi užsakymai buvo laiku pabaigti, su visais klientais išsiaiškinta ir visai tai tapo naudinga, daug išmokiusia patirtimi.
Aš prie to jau pripratau. Tai, kas gąsdino vos tik pradėjus dirbti, dabar dažniausiai nė antakių suraukti neverčia – jau žinau, kur kokie gaisrai gali kilti ir kaip juos gesinti, kur ir kaip galiu gauti užsakymų, kai nėra ką daryti, nuoma būna laiku sumokėta, o šaldytuvas – pilnas maisto.
O kaip tu?
Kaip jaustumeis tu, jeigu paskutinę minutę iš po nosies nuplauktų taip reikalingas užsakymas? Ar pakankamai gerai gebi valdyti savo laiką, kad sugebėtum laiku atlikti visus turimus įsipareigojimus ir tuo pačiu, jeigu prireiktų, rasti laiko nenumatytiems darbams? Ar lengvai puoli į paniką, kai viskas eina velniop, sąskaitoje – vos 60 eurų, piniginėje – kelios monetos ir net neįsivaizduoji, kuriam laikui to turi pakakti?
Freelancinimas reikalauja daug kantrybės, savikontrolės, gebėjimo bendrauti su žmonėmis bei tvarkytis su stresinėmis situacijomis bei kylančiais gaisrais. Reikia daug pasitikėjimo savimi ir savo gabumais, tačiau tuo pat metu – realiai įvertinti savo galimybes ir nepasiimti per daug darbų. Reikia lankstumo ir noro mokytis naujų dalykų.
Ir, svarbiausia, reikia suvokti, kad nebėra tavo viršininko, kuris atėjus į darbą tau duodavo dienos užduotis. Nėra kolegos, kuris perims tavo darbus, jeigu susirgsi. Nėra marketingo skyriaus, kuris ieško tavo įmonei klientų. Nėra buhalterės, kuri gale mėnesio paskaičiuoja tavo algą ir kuriai gali skųstis, jeigu vėluoja pinigai.
Esi tu. Ir tik tu. Tu pats esi atsakingas už tai, kad turėtum darbą, kad viskas vyktų sklandžiai, kad laiku būtų atsiskaityta ir baigus vieną projektą – atsirastų kitas.
Aš viso šito nekeisčiau į nieką kitą. Ypač dabar, kai esusi susiplanavus tiek daug įdomių dalykų!
Aš myliu savo laiką ir tai, ką freelancinimas man leidžia su juo daryti. Be galo mėgausiu džiaugsmingu jauduliu kaskart pradėjus naują projektą. Man nėra nieko svarbiau už laisvę pačiai priimti svarbiausius sprendimus.
O tu? Kas tau gyvenime svarbiausia ir ką esi pasirengęs dėl to padaryti?
Lai tai būna tema tavo vakaro apmąstymams.
O manęs laukia niekaip nesibaigiantis vertimų redagavimas… Oh wait. Kol rašiau šį tekstą – naujas gaisras. Pirma pabūsiu ugniagesiu – tada redagavimas. Vakarienė kažkur į tarpą.
Bienalei rasiu laiko ryt. Tikrai tikrai.
P.S. Į temą skaitantiems anglų kalba:
Lithuanian
Wait 🙂 o ne whait.
Kaip man patinka pastabūs žmonės 🙂 Ačiū už pastabą!
koks fainas pasidalijimas freelancerio buitimi 🙂 manęs jau porą metų neapleidžia mintys, kad reiktų pamėginti, turėčiau pradėti dirbti savarankiškai. žiūriu youtube, skaitau blogus, tik dažniausiai visi (ypač amerikiečių blogeriai) pateikia tik vieną saldžiąją pusę. tai va, labai smagu skaityti, kuo žmonės dirdami savarankiškai čia gyvena 🙂 daugiau taip!
Dėkoku, Kamile, už komentarą.
Jeigu pačią domina freelancinimas, tačiau nežinote, nuo ko pradėti ir norite realių, praktiškų patarimų, o ne nusaldintų pažadų, kaip greitai ir lengvai visko pasiekti – galite kreiptis dėl konsultacijos!