Komunikacija – painus dalykas. Dažnai klientams atrodo, kad žmogus, išmanantis vieną sritį, turi sugebėti iškomunikuoti ir parduoti bet ką, kai realybėje – gebėjimas parduoti itališkus makaronus ar kaspinėlius šunims dar nereiškia, kad sugebėsi parduoti kelialapį į Italiją ar bilietus į šunų parodą.

Apie gana specifišką ir savas taisykles turinčią komunikacijos sritį šiandien kalbamės su Silvija Butkute – 11-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio komunikacijos vadove. Turinti didžiulį bagažą meno kritikos, kuratorystės ir kultūros renginių vadybos patirtį, šiandien Silvija dalinasi žiniomis apie tai, kaip reikia dirbti su kultūrinio festivalio viešinimu ir informacijos apie jį sklaida.

Nuotrauka: „Miško Archyvas“

Pradėkime nuo to, kokios reikia patirties ir talentų, kad būtų patikėta festivalio komunikacija?

Reikia turėti patirties kultūros srityje, domėtis naujienomis, aktualijomis, tendencijomis. Ypatingai svarbu domėtis ta sritimi, kurios komunikaciją vykdai – šiuo atveju kinu. Svarbūs yra komunikabilumo įgūdžiai, gebėjimas greitai užmegzti ryšį, įžvalgumas, polinkis  kūrybiškai ir atvirai žvelgti į situaciją. Reikia pripažinti , kad reikia ir drąsos – susipažinti, siūlyti, pristatyti festivalį. Taip pat komunikatoriui labai svarbu mokėti ir mėgti dirbti su tekstais, taigi – lavinti savo protą skaitant daug knygų ir kasdien praktikuotis rašant.

Kaip prasideda sklaida apie būsimą renginį? Ką svarbu apgalvoti bei nuveikti dar iki prasidedant intensyviai reklamai?

Sklaidą festivalyje pradedame tuomet, kai jau yra parengta festivalio filmų programa. Tai yra pagrindinis informacijos šaltinis, nes pagrindinis siekis yra pakviesti žiūrovus apsilankyti festivalyje, papasakojant jiems apie būsimas veiklas.

Labai svarbu viską tinkamai ir laiku suplanuoti: iki komunikacijos starto reikia surasti informacinius partnerius, apgalvoti strategijas, pasiruošti komunikacijos planą, kuris aprėptų tradicinius sklaidos įrankius ir partizaninės rinkodaros sprendimus. Dar labai svarbu suburti komunikacijos padalinio komandą, nes vienas lauke ne karys. Apklausos rodo, kad geriausiai žinia sklinda iš lūpų į lūpas!

Kokie sklaidos kanalai yra efektyviausi? Kaip renginio pobūdis įtakoja pasirinktas viešinimo priemones?

Kino festivalio atveju mes orientuojamės į kino srities žiniasklaidą, visus įmanomus kanalus: žurnalus, internetinius portalus. Čia lankosi tikslinė auditorija, etatiniai kino festivalių lankytojai. Kultūrinė spauda išlieka prioritetinis kanalas, tačiau norime informuoti kuo įvairesnes auditorijas, todėl dienraščiai, naujienų portalai, populiarioji žiniasklaida irgi mūsų akiratyje. Žmonės myli kiną ir noriai į jį eina, taiga ši meno sritis atveria daugiau galimybių komunikuoti plačiai.

Kokių klaidų patartum vengti reklamuojant būsimą festivalį?

Neatidėlioti darbų ir nelaukti paskutinės minutės. Partnerių paieška, kūrybinių sprendimų priėmimas, komandos formavimas, kokybiško turinio ruošimas tikrai užima laiko.

Reklamuojant festivalį svarbu turėti viziją, jeigu jos nėra, žinoti kokia festivalio kryptis, koks jo žiūrovas, koks vyraujantis turinys, kalba, kuria kviečiame apsilankyti – informacija gali pasiklysti.

Mano nuomone, svarbiausia, kad reklama atspindėtų bendrą festivalio koncepciją.

Dažnai festivaliai turi informacinius partnerius – tarkime, Kauno kino festivalio dienraštis – Kauno diena, portalas – 15min. Kokiu būdu yra pritraukiami šie partneriai?

Siekiant aprėpti kuo platesnes auditorijas, labai svarbu pasireikšti įvairiais žiniasklaidos kanalais. Tai vidinis susitarimas dėl turinio, sąlygų. Kultūrai vis dar sunku konkuruoti su politikos, kriminalų, pop kultūros temomis, todėl svarbu partnerių supratingumas, kad informacija apie kultūrinį renginį galima surinks mažiau click’ų, neįpirks brangios reklaminės pozicijos dėl finansų stokos. Partnerius renkamės kultūringus ir vertus vieni kitų.

Partneryste reikėtų pradėti rūpintis pusę metų prieš, nes užtrunka kontakto užmezgimas, pasiūlymų parengimas bei sąlygų derinimas.

Ieškodama informacinių partnerių festivaliui, pirmiausia skambinu ir teiraujuosi, su kokiu žmogumi turėčiau bendrauti. Turėdama konkretaus asmens kontaktus, išdėstau viską raštu ir laukiu atsakymo. Jeigu ilgai nesulaukiu atsakymo – parašau gražų priminimą su pasiūlymu susitikti ir galimybes aptarti gyvai, tačiau kartais užtenka ir „negyvo“ susitarimo.

Žinoma padeda tai, kad kultūrinis renginys yra tęstinis, vyksta daug metų, jau turi savo gerbėjų ratą. Dažniausiai visi mainais nori matomumo, paminėjimo, viešos padėkos. Labai puiku, jei partneriai myli kiną, tada galime jiems pasiūlyti ir realią patirtį – kvietimus į festivalį.

Kokie didžiausi iššūkiai užsiimant kultūrinio festivalio reklama bei informacijos apie renginius sklaida?

Pradinis iššūkis susipažinti su rinka ir jos „veikėjais“. Koją dažnai kiša, kad kultūriniai renginiai stokoja finansavimo, tad reikia sukti galvą kaip padaryti, kad būtų ir avis sveika ir vilkas sotus. Tiesą sakant galimybių reklamuotis yra visokiausių, net ir be biudžeto, tačiau reikia įdėti jėgų mąstant kūrybiškai, stengtis būti pastebėtam, aktyviai veikti. Nėra neįveikiamų iššūkių, jei tiki idėja su kuria dirbi.

 

Ačiū Silvijai už tai, kad sutiko pasidalinti žiniomis. Susidomėjai ir nori gyvai sekti, kaip vyksta festivalio komunikacija? Spausk nykštį viršun festivalio puslapyje ir sek visas naujienas vos tik jos pasirodo!